Namuose nupirkta garso sistema dažnai skamba kitaip nei parduotuvėje, ir dažniausiai kaltas ne prietaisas, o patalpa. Mažame kambaryje žemieji dažniai atsispindi nuo sienų ir susideda vieni ant kitų, todėl atsiranda dundesys, o balsas skamba prislopintas. Prieš ieškant brangesnio modelio verta žinoti, kad garso kolonėlės tą patį rezultatą duoda tik tuomet, kai jos pastatytos tinkamoje vietoje. Keli perstatymo bandymai dažnai pakeičia garsą labiau nei papildomai išleisti pinigai. Tai nekainuoja nieko, tik pusvalandžio laiko.
Antra priežastis, dėl kurios garsas nuvilia, yra neatitikimas tarp kolonėlių dydžio ir kambario. Didelės grindinės kolonėlės mažoje svetainėje duoda per daug žemųjų dažnių, kurių patalpa nespėja sugerti. Mažos lentyninės kolonėlės dideliame kambaryje, priešingai, skamba plonai. Prisideda ir baldai, nes minkštas kilimas bei užuolaidos sugeria aukštuosius dažnius, o tušti paviršiai juos atspindi. Dėl to vienodos kolonėlės dviejuose butuose skamba nevienodai.
Toliau paaiškinta, kodėl kambarys keičia garsą, kaip parinkti kolonėlių vietą ir kada verta rinktis kitokio dydžio sistemą. Straipsnis skirtas tiems, kurie klausosi muzikos namuose ir nori geresnio rezultato be didelių investicijų. Patarimai tinka tiek stereo porai, tiek garso juostai su žemųjų dažnių kolonėle.
Kodėl patalpa keičia garsą
Garsas yra oro bangos, kurios atsispindi nuo kietų paviršių ir grįžta atgal. Trumpose patalpose žemieji dažniai atsispindi taip, kad vienose vietose jie sustiprėja, o kitose beveik išnyksta. Dėl to pasitraukus pusę metro į šoną bosas gali dingti arba padvigubėti. Aukštieji dažniai elgiasi kitaip: jie labiau sugeriami minkštų paviršių, todėl kambaryje su kilimu ir sunkiomis užuolaidomis garsas atrodo švelnesnis. Būtent šie du procesai paaiškina daugumą nusiskundimų apie garsą.
Kampai yra atskira tema. Kolonėlė, pastatyta kampe, visada duos daugiau žemųjų dažnių, nes sienos sustiprina jų atspindį. Nedideliame kambaryje tai dažniausiai per daug, todėl garsas tampa dundantis ir neaiškus. Atitraukus kolonėlę nuo sienos bent kelias dešimtis centimetrų, žemieji dažniai sumažėja, o vidurinieji tampa aiškesni. Šis paprastas veiksmas dažnai išsprendžia problemą, dėl kurios žmonės keičia techniką.
Garsą kambaryje keičia:
- atstumas nuo kolonėlės iki sienos;
- kampo artumas;
- kilimas ir užuolaidos;
- baldų išdėstymas ir tušti paviršiai;
- klausytojo vieta kambaryje;
- kolonėlių aukštis aukštųjų dažnių atžvilgiu.
Kur statyti kolonėles
Stereo porą paprasčiausia išdėstyti taip, kad jos ir klausytojas sudarytų lygiakraštį trikampį. Jei kolonėlės nutolusios viena nuo kitos per dviejų metrų atstumą, klausytojas turėtų sėdėti maždaug tokiu pat atstumu nuo jų. Aukštųjų dažnių garsiakalbis geriausiai veikia, kai jis maždaug ausų lygyje sėdint, todėl lentyninėms kolonėlėms dažnai reikia stovų. Pasukimas į klausytoją keičia garso platumą: labiau pasuktos duoda tikslesnį vaizdą, mažiau pasuktos platesnį, bet neryškesnį. Verta pabandyti abu variantus ir pasirinkti maloniau skambantį.
Atstumas nuo galinės sienos derinamas pagal žemuosius dažnius. Kuo arčiau sienos, tuo daugiau boso, todėl mažame kambaryje dažniausiai reikia atitraukti. Jei atitraukti nėra kur, dalis gamintojų numato kamščius žemųjų dažnių angai, kurie sumažina perteklių. Šoninės sienos veikia vidurinius dažnius, todėl jas verta laikyti bent kiek toliau arba uždengti minkštesniu paviršiumi. Simetrija taip pat svarbi: jei viena kolonėlė stovi prie spintos, o kita atviroje erdvėje, garsas bus nesubalansuotas.
| Problema | Ką girdite | Ką pakeisti |
|---|---|---|
| Bosas dunda ir slepia balsus | Žemi dažniai persveria | Atitraukti nuo sienos, išeiti iš kampo |
| Garsas plonas, be pagrindo | Trūksta žemų dažnių | Priartinti prie sienos arba didesnės kolonėlės |
| Balsai neaiškūs | Vidurinieji dažniai slopinami | Pakelti kolonėles iki ausų lygio |
| Garsas aštrus ir varginantis | Per daug aukštų dažnių | Kilimas, užuolaidos, mažesnis pasukimas |
| Garsas tarsi iš vienos pusės | Nesimetriškas išdėstymas | Suvienodinti atstumus |
Kokio dydžio sistemos reikia kambariui
Dydį lemia ne garsumas, o tai, kiek oro kolonėlė turi judinti. Nedideliam kambariui dažnai užtenka lentyninių kolonėlių, nes jos duoda pakankamai žemųjų dažnių ir lengviau statomos. Vidutinėje svetainėje grindinės kolonėlės skamba pilniau, bet joms reikia vietos aplink. Didelėje erdvėje mažos kolonėlės greitai pasiekia savo ribą ir pradeda skambėti įtemptai, kai garsas didinamas. Praktiškiausia rinktis pagal patalpos tūrį ir numatomą klausymo garsumą.
Atskira žemųjų dažnių kolonėlė sprendžia dalį problemų, bet ji ir sukuria naujų. Ji leidžia naudoti mažesnes pagrindines kolonėles ir perkelti bosą ten, kur jis geriau skamba, nes tokią kolonėlę galima statyti kitoje vietoje. Netinkamai nustatyta ji pradeda dominuoti ir užgožia viską, todėl lygį reikia derinti atsargiai. Mažuose kambariuose dažnai pakanka nedidelės, o ne pačios galingiausios. Jei kaimynai už sienos, žemieji dažniai sklinda toliausiai, ir tai verta turėti omenyje.
Jungtys ir kas prie ko jungiama
Aktyvios kolonėlės turi įmontuotą stiprintuvą, todėl joms reikia tik maitinimo ir signalo šaltinio. Pasyvios kolonėlės be stiprintuvo neveikia, todėl prie jų reikia atskiro prietaiso, o galią derinti pagal gamintojo nurodymus. Televizoriui dažniausiai patogiausia optinė arba garso grąžinimo jungtis, kuri leidžia valdyti garsą televizoriaus pulteliu. Kompiuteriui ar telefonui tinka paprastesnės jungtys arba bevielis ryšys. Prieš pirkimą verta patikrinti, kokias jungtis turi jūsų šaltinis.
| Naudojimo būdas | Patogiausias sprendimas | Ko reikia papildomai |
|---|---|---|
| Muzika iš telefono | Aktyvios kolonėlės su bevieliu ryšiu | Nieko |
| Muzika iš kompiuterio | Aktyvios kolonėlės su laidine jungtimi | Tinkamas kabelis |
| Televizorius | Garso juosta arba aktyvios kolonėlės | Optinis laidas arba garso grąžinimo jungtis |
| Vinilo plokštelės | Pasyvios kolonėlės ir stiprintuvas | Korektorius, jei jo nėra grotuve |
| Namų kinas | Sistema su žemųjų dažnių kolonėle | Imtuvas ir laidai |
Pigūs sprendimai, kurie tikrai padeda
Ne viskas reikalauja pirkinių. Kilimas tarp kolonėlių ir klausytojo sumažina atspindžius nuo grindų, o tai pagerina balsų aiškumą. Užuolaidos ant lango priešais kolonėles atlieka panašų darbą. Knygų lentyna su nelygiais daiktais išsklaido garsą ir mažina aidą. Kolonėlių stovai arba net tvirtos dėžės, pakeliančios jas iki ausų lygio, keičia garsą labiau nei daugelis nustatymų.
Verta išbandyti ir paprastą perstatymo metodą. Pastatykite kolonėles ten, kur įprastai sėdite, o patys apeikite kambarį ir paklausykite, kur žemieji dažniai skamba tolygiausiai. Toje vietoje ir verta pastatyti kolonėles. Metodas atrodo keistai, bet jis veikia, nes garso kelias yra abipusis. Po to lieka tik pakoreguoti atstumus ir pasukimą.
Žemųjų dažnių kolonėlė daugiabutyje
Atskira žemųjų dažnių kolonėlė duoda pilnesnį garsą, bet ji kelia daugiausiai klausimų daugiabutyje. Žemi dažniai sklinda per konstrukcijas toliau nei aukšti, todėl kaimynai dažnai girdi būtent juos, o ne muziką. Dėl to svarbu ne tik garsumas, bet ir tai, kaip kolonėlė stovi. Pastatyta tiesiai ant grindų ji perduoda virpesius į perdangą, o tai girdima aukšte žemiau. Specialūs slopinimo padai arba storas kilimas šią problemą sumažina.
Padeda ir nustatymai. Žemųjų dažnių lygį verta sumažinti tiek, kad jis papildytų garsą, o ne dominuotų, ir nustatyti perėjimo dažnį pagal pagrindines kolonėles. Jei sistema turi atskirą naktinį režimą, jis būtent tam ir skirtas. Vakare dažnai užtenka sumažinti žemuosius dažnius vienu žingsniu, kad garsas liktų malonus, o kaimynai nieko negirdėtų. Tai paprastesnis sprendimas nei nuolatiniai nesutarimai.
Verta pagalvoti ir apie laiką. Daugumoje namų galioja tylos valandos, o žemi dažniai jas pažeidžia pirmiausia. Jei muzikos norisi vėlai, ausinės yra praktiškiausias sprendimas, nes jos duoda pilną garsą be kompromisų. Dieną galima klausytis laisviau, bet net tada verta kartą pasitikrinti, kaip skamba laiptinėje. Toks patikrinimas užtrunka minutę ir atsako į klausimą tiksliau nei spėjimai.
Kada problema ne kambaryje
Jei garsas kraipomas tik didesniu garsumu, greičiausiai stiprintuvas arba kolonėlės pasiekė savo ribą. Jei girdimas šnypštimas be muzikos, verta patikrinti laidus ir maitinimo šaltinį. Kai vienas kanalas tylesnis, dažniausiai kaltas kabelis arba kontaktas, o ne kolonėlė. Bevielio ryšio atveju trūkinėjimą gali sukelti kiti prietaisai tame pačiame dažnyje. Šiuos dalykus paprasta patikrinti sukeitus laidus ar kolonėles vietomis.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kokio dydžio kambarys ir kaip jis apstatytas;
- kokiu garsumu dažniausiai klausotės;
- ar kolonėlės bus naudojamos muzikai, filmams ar abiem;
- kiek vietos galima skirti ir ar bus galima atitraukti nuo sienos;
- koks bus garso šaltinis ir kokios jo jungtys;
- ar gyvenate daugiabutyje, kur žemi dažniai girdimi kaimynams.
Kai šie atsakymai aiškūs, pasirinkimas tampa paprastesnis. Mažame kambaryje kuklesnė, bet tinkamai pastatyta sistema beveik visada skamba geriau nei didelė, įsprausta į kampą.