Statybų sektorius Lietuvoje klesti. Vien 2025 metais gyventojai būsto remontams išleido daugiau nei 890 milijonų eurų – rekordinė suma per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau ekspertai įspėja: nemaža dalis šių pinigų išleidžiama neefektyviai, o kai kurie sprendimai sukuria problemų, kurios vėliau kainuoja dar daugiau.
Apklausėme statybų inžinierius, interjero architektus ir nekilnojamojo turto vertintojus, kad išsiaiškintume dažniausias klaidas.
Pirma klaida: taupymas ten, kur nereikėtų
„Žmonės dažnai taupo ant pagrindo ir išlaidauja ant detalių,” – sako statybų inžinierius Mindaugas Kavaliauskas, turintis 18 metų patirtį. „Perka brangų maišytuvą, bet kloja pigiausias grindis. Po trejų metų maišytuvas vis dar veikia puikiai, o grindis reikia keisti.”
Statistika tai patvirtina. Remonto įmonės „Namų sprendimai” duomenimis, 34 procentai pakartotinių remontų per pirmuosius penkerius metus atliekami būtent dėl grindų dangos problemų – įbrėžimų, išsipūtimų, delaminacijos.
Antra klaida: netinkamos medžiagos netinkamose vietose
Kiekviena patalpa turi savo specifiką. Vonios kambaryje drėgmė, virtuvėje – temperatūros svyravimai ir riebalų garai, koridoriuje – intensyvus judėjimas.
„Matau tai nuolat – žmonės kloja laminatą vonios kambaryje, nes jis pigiau. Po metų skambina, kad viskas brinksta,” – pasakoja interjero dizainerė Kristina Urbonienė.
Jos teigimu, kiekviena erdvė reikalauja atitinkamo sprendimo. Didelės apkrovos zonose – koridoriuose, virtuvėse, voniose – plytelės sienoms ir grindims išlieka racionaliausia investicija. „Tai ne prabangos, o praktikos klausimas. Kokybiškai paklota keramika tarnauja 30–50 metų.”
Trečia klaida: lauko erdvių ignoravimas
Renovacijos biudžetai Lietuvoje tradiciškai skiriami vidaus patalpoms. Lauko erdvės – terasos, takai, kiemo zonos – paliekamos „kitam kartui”, kuris dažnai taip ir neateina.
Nekilnojamojo turto vertintojas Rokas Stakėnas atkreipia dėmesį į ekonominę pusę: „Tvarkinga lauko erdvė gali padidinti būsto vertę 5–12 procentų. Netvarkinga – sumažinti dar daugiau. Pirkėjai tai mato pirmiausia.”
Vilniaus rajone gyvenanti šeima šią pamoką išmoko savo kaina. „Šešerius metus vis atidėliojome terasos remontą. Kai pagaliau ėmėmės – supratome, kiek laiko praradome,” – sako Neringa, dviejų vaikų mama. Jų sprendimas buvo kompleksinis: seną betoną pakeitė šiuolaikiškos lauko plytelės, atsparios šalčiui ir nereikalaujančios priežiūros. „Dabar tai mėgstamiausia vieta vasarą. Gailiuosi tik vieno – kad nepadarėme anksčiau.”
Ketvirta klaida: mados vijimasis
2015 metais Lietuvoje buvo populiarus industrinis stilius – atviros plytos, metalas, tamsūs tonai. 2018-aisiais – skandinaviškas minimalizmas su šviesia mediena. 2021-aisiais – „japandi” su žemais baldais.
„Kiekvienas šių stilių per 3–5 metus pradeda atrodyti pasenęs,” – teigia interjero psichologė Aušra Mickevičienė. „Žmonės, kurie renovavo pagal 2015-ųjų industrines tendencijas, dabar masiškai keičia interjerus.”
Jos patarimas: baziniai elementai – grindys, sienos, pagrindiniai baldai – turėtų būti neutralūs ir laiko patikrinti. Madas galima sekti per aksesuarus, kuriuos lengva ir pigu pakeisti.
Penkta klaida: darbų atlikimas netinkamu metų laiku
Šis aspektas dažnai ignoruojamas, nors specialistai jį laiko kritiškai svarbiu.
„Plytelių klijavimas žiemą šaldomoje patalpoje, fasado dažymas per lietų, parketo klojimas per didelę drėgmę – visa tai sukuria problemas, kurios išlenda vėliau,” – aiškina statybininkas Vytautas Rimkus.
Jo rekomendacija: vidaus apdailos darbus planuoti šildymo sezono metu, lauko darbus – nuo gegužės iki rugsėjo. „Taip, kartais reikia palaukti. Bet tai pigiau nei perdaryti.”
Ką sako skaičiai
Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, vidutinė buto renovacija Vilniuje 2025 metais kainuoja apie 24 000 eurų. Tačiau maždaug 15 procentų šios sumos – apie 3 600 eurų – tenka klaidų taisymui arba pakartotiniams darbams.
Ekspertų verdiktas vieningas: geriau investuoti į kokybę iš karto, nei taupyti ir vėliau mokėti dvigubai.