Fermentuotas maistas naudingas sveikatai

pagal | 2021 22 rugpjūčio
fermentuotas maistas

Fermentuotas maistas – sveika ir skanu

 

Fermentacija kaip maisto apdorojimo procesas yra būdas angliavandenius paversti alkoholiu arba organinėmis rūgštimis naudojant tokius mikroorganizmus kaip mielės arba bakterijos. Kitaip tariant, fermentacijos metu maistinės medžiagos, tarkime gliukozė, skyla ir išskiria energiją. Maisto fermentacija vyksta anaerobinėmis sąlygomis, o tai reiškia, minėtieji procesai vyksta laisvo deguonies neturinčioje aplinkoje.

 

Fermentaciją žmonija taiko nuo neatmenamų laikų. Anksčiausi rasti archeologiniai įrodymai patvirtina, kad dar prieš 13 tūkstančių metų buvo gaminamas alus. Gruzijoje rastas alkoholinis gėrimas, kuris buvo pagamintas iš vaisių, ryžių ir medaus. Šis radinys priskiriamas 7000-6600 m. pr. Kr. laikotarpiui. Septynių tūkstančių metų senumo ąsotis su vyno likučiais, kuris dabar eksponuojamas Pensilvanijos universitete, buvo rastas Irane. Yra tvirtų įrodymų, jog žmonės fermentavo gėrimus Babilone 3000 m. pr. Kr., senovės Egipte 3150 m. pr. Kr., Meksikoje 2000 m. pr. Kr.

 

XIX amžiaus antroje pusėje prancūzų chemikas Lui Pasteras daug dėmesio skyrė mikrobiologijos tyrimams. Jis patvirtino, kad mikroorganizmai sukelia fermentaciją. Pirmiausia Pasteras įrodė, jog spiritas, glicerinas ir gintaro rūgštis gali fermentuotis tik dėl specifinių mikroorganizmų buvimo. Tuomet mokslininkas ėmėsi tirti cukraus fermentaciją (tapimą alkoholiu) su mielių pagalba. Jis nustatė, kad fermentaciją paskatina gyvybinė jėga, vadinama fermentais, kurie yra mielių ląstelėse. Su šiais atradimais siejamas pasterizavimo progresas.

Probiotikai

Šiandien populiaru kalbėti apie probiotikus. Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, atsakingi už sveiką žarnyno bakterijų balansą. Probiotikai dar vadinami gerosiomis bakterijomis. Būtent su fermentuotu maistu gauname gana daug probiotikų. Jei tik jaučiate, jog jūsų virškinimo sistema išsibalansavo, pamėginkite praturtinti savo racioną probiotikais. Fermentuotas maistas tam puikiai tinka. Tai gali būti marinuoti burokėliai, rauginti agurkai, fermentuoti kopūstai, fermentuotas sviestas ir panašiai.

 

Fermentuotų produktų nauda neabejotina. Nors senovėje žmonės naudojo fermentaciją pagrinde siekdami tiesiog užkonservuoti maisto produktus, šiandien čia įžvelgiamas ir kitas privalumas – sveikatos stiprinimas. Pavyzdžiui, pieno rūgšties bakterijos fermentacijos metu sintetina vitaminus ir mineralus, tiekia biologiškai aktyvius peptidus su enzimais, pašalina nemaistingas medžiagas. Fermentuotas maistas pasižymi antioksidacinėmis, antimikrobinėmis, antigrybelinėmis, antiuždegiminėmis ir antidiabetinėmis savybėmis. Žinoma, tebevyksta įvairūs tyrimai, siekiantys atskleisti tikrąją tokio maisto naudą.

Fermentuotas maistas

Maisto fermentavimas turi šiokių tokių grėsmių, tad reikia jas turėti omenyje. Nuo 1985 metų Aliaskoje išaugo botulizmo atvejų skaičius. Tai susiję su eskimų kulinarija. Jie leidžia žuviai, jūrų liūtams, paukščiams ir kitai mėsai kurį laiką fermentuotis. Kadangi tam naudojami plastikiniai indai, fermentacijos metu gali imti daugintis nepageidaujamos bakterijos, kurios ir sukelia botulizmą. Kai kurie moksliniai tyrimai signalizuoja ir apie kitokias grėsmes, todėl šis klausimas vis dar turi būti atidžiai nagrinėjamas.

 

Kaip ten bebūtų, fermentuotas maistas šiandien susilaukia vis daugiau sveikatos ekspertų dėmesio. Jis neabejotinai stiprina žarnyno mikrobiomą. Mūsų organizme gyvuoja apie 100 trilijonų įvairių bakterijų ir šiandien jas bei jų trūkumą jau siejame su įvairiomis ligomis. Be to, maisto fermentacija iš tikrųjų padeda išsaugoti vertingas maisto atsargas ilgesnį laiką. O gyvendami pagal gamtos ritmą, o ne komercijos diktuojamas sąlygas, nenaudoti fermentuoto maisto tiesiog negalime.

Tekstą patalpino melofanas redakcija