Nors gyvename technologijų amžiuje, kai dantų atkūrimas jau tapo kasdienybe, vis dar gajus mitas: esą geriau išvis neturėti danties nei įsidėti protezą. „Nepatogu“, „atrodys nenatūraliai“, „vis tiek iškris“ – tokios frazės sklinda ne tik iš močiučių, bet ir iš jaunesnių žmonių, kurie kažkodėl ignoruoja pažangą.
Bet ar tikrai šiuolaikiniai dantų protezai Kaune vis dar tokie, kokių bijojo mūsų seneliai? Ne. Ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo mažiau kompleksų nešiosime.
Kas labiau trukdo – dantų protezas ar dantų trūkumas?
Iš tiesų, netekus danties problema nėra vien tik estetinė. Ilgainiui šalia esantys dantys pradeda slinkti, keičiasi sąkandis, silpsta žandikaulio kaulas. Visa tai – sniego gniūžtės efektas. Pradžioje – tik nedidelis trūkumas, po metų – jau rimtas funkcijų praradimas.
Taigi, teiginys, kad „geriau palikti taip, kaip yra“ – yra tiesiog kvailas. Modernūs dantų protezai ne tik atkuria šypseną, bet ir sustabdo ilgalaikius burnos sveikatos pokyčius. Tai – ne kosmetika, tai – prevencija.
„Aš dar per jaunas protezui“? Patikrinkite faktus
Dar vienas populiarus mitas, kad protezai skirti tik senjorams. Iš tikrųjų, šiandien dantų protezavimas vis dažniau atliekamas 30–50 metų žmonėms, kurie neteko danties dėl traumos, periodonto ligos ar nesėkmingo gydymo.
Ir protezai čia neturi nieko bendro su tuo, ką įsivaizduojame iš senų laikų. Jie gali būti visiškai fiksuoti, natūralios spalvos, nepriekaištingai atkuriantys ir estetiką, ir kramtymo funkciją. Kai kurie net geresni už natūralius dantis, nes neskyla, nekariesuoja ir nereikalauja šaknų kanalų gydymo.
Kodėl vis dar bijome?
Priežastys dažniausiai psichologinės – baimė, kad protezas bus pastebimas, kad jis kris, klibės ar sukels skausmą. Bet visa tai jau seniai tapo mitais – panašiais kaip kadaise sklandžiusios istorijos apie „plombą be nuskausminimo“. Realybė kitokia – šiuolaikinis dantų protezavimas yra preciziška, komfortiška ir individualiai pritaikyta procedūra, kurios rezultatas – natūrali, graži šypsena.
Nori šypsotis ar slėptis?
Klausimas, kurį kiekvienas turėtų sau užduoti: ar aš šiandien jaučiuosi patogiai šypsodamasis? Jei ne – tai ne grožio, o gyvenimo kokybės klausimas. Nes šypsena yra bendravimo pamatas. Be jos – žmogus tampa uždaresnis, mažiau savimi pasitikintis, net labiau izoliuotas.
Taigi… geriau be danties nei su protezu? Tai nebe šiuolaikinio žmogaus požiūris.